Paveikslas, kvepiantis levandomis



Paveikslo pavadinime slypi visa istorija! :)
Negaliu tapyti, kai mane kas nors stebi. Kai susiruošiu tapyti - turiu būti viena su savo mintimis, pojūčiais ir spalvomis, kurios sukasi aplinkui.
Tą vakarą, kai ant pečių į atokius pajūrio laukus tempiausi dažų prigrūstą kuprinę, pagaliau radau lauką, kuris kažkuo priminė Provansą ir Prancūziją.  Radusi tinkamą vietą tarp iki pažastų ilgų žolių, įsitaisiau pievose.
Bet...
Tarp laukų, kur nieko nėra aplink, visgi pajutau jog kažkas mane stebi...Nusiėmiau ausinuką. Atsistojau. Žengiau žingsnį į šoną ir sustingau. Į mane akis įsmeigė laukinis žvėris. Lapė.
Mes abi sustingome viena prieš kitą su įtemptu žvilgsniu ir be jokio judesio. Tą momentą aš supratau, kad kažkuri iš mūsų ruošiasi pulti.
Instinktas pasileido greičiau už bet kokius racionalius paaiškinimus. Sviedusi į šoną dažuotus teptukus - aš tekina pasileidau žvėries link!

Viskas baigėsi laimingai: žvėris išsigando ir spruko į šalį, o aš likau su savo paveikslu ir  nuostabiais įspūdžiais iš lauko, kur kvepėjo levandomis.

„Tą dieną, kai aš puoliau lapę“, 2015 m.
Technika: drobė, akrilas
Išmatavimai: 60 x 80 cm