Mėnulio veidas



Kai nakties skliaute pateka pilnas baltas Mėnulis – aš tiesiog nebegaliu atsispirti kerinčiam jo šauksmui. Nuostabus magnetinis švytėjimas užtvindo kelią nuo sidabruotų Mėnulio uolienų iki išsiilgusios Žmogaus širdies.
Milžiniška trauka slypi Mėnesienoje. Nėra nei vienos vietos Žemėje, kur būtų taip ramu ir gera kaip Mėnulyje. Mėnulis – pati saugiausia vieta, kur Visatos stebuklai atsiskleidžia magiškomis žvaigždynų spalvomis.

Tai bene didžiausias paveikslas-galvosūkis, kuriam pavadinimo ieškojau ilgiau nei dvi savaites! Nei vienas įvardijimas negalėjo tiksliai nupasakoti Žmogaus ir Mėnesienos artumo: Žmogui reikia Mėnulio užuovėjos, o Mėnesienai reikia įsiklausančios žmogaus širdies. Ir nesvarbu nei jų dydis, nei atstumas nuo žemės, nei traukos stiprumas – abipusė jėga yra visiškai lygi.

Vaikščiojau, vaikščiojau...galvojau, galvojau...ir tai apibūdinti galėjo tik fizika! Veiksmas ir atoveiksmis! III Niutono dėsnis
„Jei vienas kūnas kokio nors dydžio jėga paveikia kitą kūną, tai tas kitas kūnas pirmąjį taip pat paveikia tokio pat dydžio priešingos krypties jėga“.
V O I L A !

„F1 = -F2”, 2014 m.
Technika: drobė, mišri technika.
Išmatavimai: 70 x 100 cm.

*Paveikslas sukurtas tokia technika, jog Mėnulio atspindys kinta nuo žiūrėjimo kampo ir jį apšviečiančios šviesos šaltinio.