„Jei būčiau žvėris – būčiau liūtas“ (parduotas)

Mano nuostabusis liūtas! Didingas, alkanas ir liūdnas žvėris. 

Negaliu nupasakoti jausmo, kuomet viename Zoo stovėjau per žingsnį nuo liūto. Žvėris snaudė atsirėmęs į tvorą, o mano ranka maksimaliai tiesėsi jo link ir mus teskyrė koks centimetras. Pro tvoros plyšius kyšojo karališko žvėries šiurkštūs kailio šeriai. Galėjai jausti jo didybę, jo galią, milžinišką žvėries jėgą, užrakintą narve. Viskas, kas tik galėjo gamtoje jam pulti po kojomis, visas jo grobis ir laisvė, visa atsisuko prieš jį: nedidelis narvas, viduryje stūksantis negyvas medžio luitas ir laisvės troškimas, apsiribojantis paika metaline tvora.

  Juokinga, nes kurį laiką mąsčiau ar derėtų man jį paliesti. Taip paprasta, taip patogu. Paliesti sužeistą ir laukinį žvėrį, snaudžiantį žmogaus sukonstruotoje pasakoje: pasigavęs galingą tapti galingu.

  Mano pirštai tiesėsi ir sustojo. Širdys gebėjo kalbėtis ir jausti kaip mus jungia ši metalinė tvora.

„Jei būčiau žvėris – būčiau liūtas“, 2016 m.

Technika: drobė, akrilas.
Išmatavimai: 100 x 70 cm.