Žirgas 💚

O jeigu būčiau Žirgas,-

tai skrosčiau kalnų vandenį,-

šniokščiantį upeliais ir kriokliais,-

taip greitai, kaip niekas nemoka.

vanduo tykšta po kojomis,-

o akmenys rieduliais krinta,-

uolos stačios ir 

bedugnės tik šuoliai !

o jeigų būčiau Paukštis,-

tai sparnai man tik platūs,- 

laisvė ir vėjas, tik eglių viršūnės /

kalnų tankmėje, kur Liudui patinka,-

o jeigu būčiau Vovorė,-

gudri tarsi lapė,-

nuo medžio ant medžio,-

šiukšdančiu oru vis slenka..

o jei būčiau Gėlė aš,-

lyg saulė geltona:

nei pienė, nei tulpė,-

saulėgrąžų kloniai,-

geltoni geltoni...

O pieva,- tik žydinti ir didinga !

nei pradžios nei galo ten nematyti.

Ten, kur poetai slapta iš ryto,

pakilę ateina rašyti.

o jeigu būčiau aš Meilė,-

nemari nemari - -

nei laikui,- nei erdvei,-

nei metams,-

viskam atspari. - -

sutiktum mane ant obels, -

žiedo vėl balto,-

matytum danguj ir 

smėlio pėduose šalto.

prie jūros 

atvažiuoki,- sutiksi.

jei ne čia,- 

su rasa ant žolės,-

paslapčia.

apglėbsiu aš pušį,-

ant miško jau slenksčio,-

pamilsiu aš lietų,-

ant kelio, kur krenta.

🌿

Julija Tumelytė

2023